Neturėtume tikėtis kad šuo nelos. Tai yra tas pats, kaip tikėtis, kad vaikas niekada nekalbės. Tačiau, yra šunų, kurie loja per daug. Lojimas, kuris tęsiasi per ilgai arba kartojasi per dažnai, yra viena iš labiausiai paplitusių problemų, su kuriomis žmonės susiduria augindami šunis. Tai yra probleminis lojimas, kuris gali kelti bėdų tiek jūsų šeimai, kitiems augintiniams, tiek ir kaimynams. Pirmiausia, svarbu išsiaiškinti, dėl ko šuo loja per daug ir tik tada galima ieškoti būdų pakeisti tokį šuns elgesį. Kai kurias probleminio lojimo priežastis išspręsti yra lengva, kitas – daug sunkiau.
Lojimas yra viena iš komunikacijos rūšių, kurią naudoja šunys, ir tai gali reikšti skirtingus dalykus, priklausomai nuo situacijos. Štai keletas lojimo rūšių:
Ø Teritorinis/apsauginis: kai žmogus ar gyvūnas patenka į zoną, kurią jūsų šuo laiko savo teritorija. Grėsmei artėjant, lojimas stiprėja. Tokio lojimo metu jūsų šuo atrodys ypač budrus ir net agresyvus.
Ø Pavojaus signalas/baimė: kai kurie šunys loja dėl bet kokio triukšmo ar objekto, kuris patraukia jų dėmesį arba išgąsdina. Tai gali nutikti bet kur, ne tik namuose. Tuomet šuns kūno kalba rodys patiriamą susirūpinimą - ausys bus atlenktos atgal, o uodega pabrukta, nes jis bus išsigandęs.
Ø Nuobodulys/vienatvė: šunys yra gaujos gyvūnai. Ilgą laiką palikti vieni namuose ar kieme šunys gali nuobodžiauti ar liūdėti ir dažnai loti, taip rodydami, kad yra nepatenkinti.
Ø Pasisveikinimas/pasitikimas: sveikindamiesi su žmonėmis ar kitais gyvūnais šunys dažnai loja. Neretai šunys loja pasitikdami šeimininkus, sugrįžtančius namo. Paprastai tai yra linksmas lojimas, lydimas uodegos vizginimo, kartais šokinėjimo.
Ø Dėmesio siekimas: šunys dažnai loja, kai nori kažką gauti, pavyzdžiui, išeiti į lauką, žaisti ar gauti skanėstą.
Ø Išsiskyrimo nerimas/kompulsyvus lojimas: Šunys, kenčiantys nuo išsiskyrimo nerimo, dažnai per daug loja, kai yra paliekami vieni. Be lojimo, paprastai pasireiškia ir daugiau simptomų, tokie kaip destruktyvus elgesys, depresija. Atrodo, kad kompulsyvūs lojikai loja norėdami tik išgirsti savo balsą. Jie taip pat dažnai daro pasikartojančius judesius, pavyzdžiui, bėgioja ratu arba palei tvorą.
Kas svarbu, norint atpratinti šunį nuo lojimo?
Svarbiausia taisyklė – būti nuosekliam. Viskas, ko jums reikia – tai laiko ir kantrybės. Treniruočių metu mokant šunį neloti, labai svarbu nešaukti. Dažnai be perstojimo lojantis šuo kelia susierzinimą ir norą garsiai riktelėti. To daryti jokiu būdu negalima. Nestabilus mūsų elgesys šuniui sukels nesaugumo jausmą ir vietoj ramaus elgesio paskatins loti dar stipriau. Būkite pozityvūs ir nuoseklūs. Šuo pajus, kad gali jumis pasitikėti.
Lojimo priežastys skirtingos ir kiekvienu atveju, siekiant atpratinti ar sumažinti lojimą – bus naudojami skirtingi metodai. Svarbu atkreipti dėmesį į šuns emociją lojimo metu ir suprasti, kodėl jis taip elgiasi. Lojimas iš baimės ir nepasitikėjimo bus vertinamas visai kitaip, nei lojimas pasitinkant šeimininką sugrįžus namo.
Jei turite bėdų su per dažnu šuns lojimu, kuris trikdo jūsų gyvenimą, rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistu.
Lojimas yra viena iš komunikacijos rūšių, kurią naudoja šunys, ir tai gali reikšti skirtingus dalykus, priklausomai nuo situacijos. Štai keletas lojimo rūšių:
Ø Teritorinis/apsauginis: kai žmogus ar gyvūnas patenka į zoną, kurią jūsų šuo laiko savo teritorija. Grėsmei artėjant, lojimas stiprėja. Tokio lojimo metu jūsų šuo atrodys ypač budrus ir net agresyvus.
Ø Pavojaus signalas/baimė: kai kurie šunys loja dėl bet kokio triukšmo ar objekto, kuris patraukia jų dėmesį arba išgąsdina. Tai gali nutikti bet kur, ne tik namuose. Tuomet šuns kūno kalba rodys patiriamą susirūpinimą - ausys bus atlenktos atgal, o uodega pabrukta, nes jis bus išsigandęs.
Ø Nuobodulys/vienatvė: šunys yra gaujos gyvūnai. Ilgą laiką palikti vieni namuose ar kieme šunys gali nuobodžiauti ar liūdėti ir dažnai loti, taip rodydami, kad yra nepatenkinti.
Ø Pasisveikinimas/pasitikimas: sveikindamiesi su žmonėmis ar kitais gyvūnais šunys dažnai loja. Neretai šunys loja pasitikdami šeimininkus, sugrįžtančius namo. Paprastai tai yra linksmas lojimas, lydimas uodegos vizginimo, kartais šokinėjimo.
Ø Dėmesio siekimas: šunys dažnai loja, kai nori kažką gauti, pavyzdžiui, išeiti į lauką, žaisti ar gauti skanėstą.
Ø Išsiskyrimo nerimas/kompulsyvus lojimas: Šunys, kenčiantys nuo išsiskyrimo nerimo, dažnai per daug loja, kai yra paliekami vieni. Be lojimo, paprastai pasireiškia ir daugiau simptomų, tokie kaip destruktyvus elgesys, depresija. Atrodo, kad kompulsyvūs lojikai loja norėdami tik išgirsti savo balsą. Jie taip pat dažnai daro pasikartojančius judesius, pavyzdžiui, bėgioja ratu arba palei tvorą.
Kas svarbu, norint atpratinti šunį nuo lojimo?
Svarbiausia taisyklė – būti nuosekliam. Viskas, ko jums reikia – tai laiko ir kantrybės. Treniruočių metu mokant šunį neloti, labai svarbu nešaukti. Dažnai be perstojimo lojantis šuo kelia susierzinimą ir norą garsiai riktelėti. To daryti jokiu būdu negalima. Nestabilus mūsų elgesys šuniui sukels nesaugumo jausmą ir vietoj ramaus elgesio paskatins loti dar stipriau. Būkite pozityvūs ir nuoseklūs. Šuo pajus, kad gali jumis pasitikėti.
Lojimo priežastys skirtingos ir kiekvienu atveju, siekiant atpratinti ar sumažinti lojimą – bus naudojami skirtingi metodai. Svarbu atkreipti dėmesį į šuns emociją lojimo metu ir suprasti, kodėl jis taip elgiasi. Lojimas iš baimės ir nepasitikėjimo bus vertinamas visai kitaip, nei lojimas pasitinkant šeimininką sugrįžus namo.
Jei turite bėdų su per dažnu šuns lojimu, kuris trikdo jūsų gyvenimą, rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistu.
Vieni šunys tikri lojikai, kitų balsą išgirsti galime retai.
RSS Feed
